1. Įvadas

1.1. Kas yra informacija

Prieš pradedant kalbėti apie informacijos apsaugą, reikėtų pasiaiškinti, kas gi yra informacija. Yra įvairių informacijos apibrėžimų. Štai keletas iš jų:

Informacija – mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba žiniasklaidos priemonėmis.

Informacija – tai duomenų ir žinių kokiu nors klausimu visuma.

Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenės procesus, techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius. Vartotojo požiūriu šios žinios turi būti suprantamos, priimtinos ir naudingos.

Daugiau filosofine prasme informaciją galima apibrėžti kaip objektyviai esamą pasaulio reiškinį, žinias, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda, arba kaip žmogaus suvoktas objekto turinys, esamo pasaulio atspindys.

Žodžiai, duomenys, informacija ir žinios yra dažnai naudojami, apibrėžiant vieną ir tą patį dalyką. Iš tikrųjų šie terminai yra panašūs, tačiau turi kai kurių esminių skirtumų.

Duomenys – tai neapdoroti, atskiri faktai, skaičiai, vaizdai ir garsai, neturintys didelės reikšmės, nes jiems trūksta įvertinimo konteksto. Pavyzdžiui, atskirai paimtos tos pačios prekės didmeninė ir mažmeninė kainos nėra labai susijusios.

Informacija yra naudingu ir prasmingu būdu apibendrinti arba pateikti duomenys. Didmeninė tos pačios prekės kaina yra mažesnė už mažmeninę kainą, ir tai jau turi reikšmę pirkėjui, norinčiam įsigyti prekę pigiau. Apibendrinant duomenis yra sukuriama informacija.

Kalbėdami apie duomenis, turime omenyje faktus. Kalbėdami apie informaciją – faktų interpretavimą, o kai kalbame apie žinias, nagrinėjamas dar didesnis bendrumo suvokimas. Žinios dažniausiai yra tapatinamos su geriausiu būdu apibendrinti faktus ir panaudoti informaciją. Pavyzdžiui, sudarius sutartį tu gamintoju ir perkant prekes didesniais kiekiais yra taikoma didmeninė kaina, todėl taip daryti labiau apsimoka, negu mokėti didesnę mažmeninę kainą.